„Zuikių“ ir „Boružėlių“ grupių vaikai visą savaitę tyrinėjo savo kūną ir jo galimybes. Vaikai matavosi ūgį tarpusavyje, stebėjo vieni kitus, komentavo. Apibrėžė draugo siluetą, matavo jį sąlyginiais matais: spindžiais, pėdomis, kaladėlėmis, žingsniais. Apvedžiojo plaštaką, matavo pirštus naudodami liniuotę, vartojo jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius. Tyrinėjo skonio receptorius ragaudami šermukšnio uogas, tačiau kartus jų skonis ne visiems patiko.