,,Zuikių“ grupės vaikai, susipažinę su voro kūno sandara bei gyvenimo būdu, mokėsi piešti vorą ir voratinklį. Supratę voratinklio gijų išsidėstymo principą, vaikai kaip vikrūs voriukai iš sąvaržėlių nėrė neįprastą sidabrinį voratinklį.
Vaikai ieškojo sąvaržėlių jungimo būdų, stebėjo draugus, mokėsi vieni iš kitų. Jungdami sąvaržėles į grandinėlę, vaikai skaičiavo jas, lygino grandinėles pagal ilgį, matavo sprindžiais. Kai voratinklis buvo baigtas, ant jo „sugužėjo“ voriukai, sukurti iš gamtinės medžiagos ir antrinių žaliavų.